Altoniškiai
| Altoniškiai | ||
|---|---|---|
  Altoniškiai |
||
| 54°56′53″š. pl. 23°35′28″r. ilg. / 54.948°š. pl. 23.591°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kauno rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Zapyškio seniūnija | |
| Gyventojų | 155 | |
 Vikiteka |
Altoniškiai | |
Altoniškiai – kaimas Kauno rajono savivaldybėje, 6 km į šiaurės vakarus nuo Zapyškio, prie kelio 140 Kaunas–Zapyškis–Šakiai , Nemuno krante, prie Ovos žiočių. Telkšo Altoniškių tvenkinys. Veikia Zapyškio mokyklos skyrius, Kuro girininkija, stūkso Altoniškių piliakalnis ir alkakalnis.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Liaudies etimologija pasakoja, kad kaimo vardas kilęs nuo jaunikių deivės Altonos vardo. Jai kūrenama ugnis buvusi ant Altoniškių piliakalnio.[2]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1955 m. įkurta biblioteka, XXI a. pradžioje uždaryta.
Altoniškiai pagarsėjo 1993 m. rudenį, kai gretimame miške buvo įsikūrę ginkluoti Pakaunės savanorių maišto dalyviai, savavališkai pasitraukę iš savo dislokacijos vietų.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| –1950 m. | Lekėčių valsčius | Kauno apskritis |
| 1950–1955 m. | Altoniškių apylinkės centras | Panemunės rajonas |
| 1955–1972 m. | Kauno rajonas | |
| 1972–1995 m. | Zapyškio apylinkė | |
| 1995– | Zapyškio seniūnija | Kauno rajono savivaldybė |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||
| 1888 m.[3] | 1923 m.sur.[4] | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur.[6] | 1979 m.sur.[7] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 277 | 169 | 123 | 153 | 172 | ||
| 1984 m.[8] | 1989 m.sur.[9] | 2001 m.sur.[10] | 2011 m.sur.[11] | 2021 m.sur.[12] | ||
| 174 | 151 | 165 | 173 | 155 | ||
| ||||||
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Kuro girininkija -
Kryžius partizanams -
Atstatytas partizanų bunkeris
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. – Kaunas, „Šviesa“, 2008. // psl. 35
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Altoniškiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 50 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Altoniškiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 53
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.